Klaipėdos universitete 2012–2014 m. įgyvendinamas kokybės vadybos projektas „Kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universitete“ (Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02-025)“. Šiame projekte didelis dėmesys yra skiriamas mokslo kokybės vadybos procesams. Atsižvelgiant į KU išskirtinį siekį puoselėti aukšto lygio profesionalią meninę veiklą ir studijas, kokybės vadybos sistemoje meninės veiklos yra pozicionuojamos kaip integrali universiteto mokslinės veiklos dalis. Jau atlikti pagrindiniai darbai, kurie skatina novatorišką ir strateginę mokslo kokybės vadybą Klaipėdos universitete.

MOKSLO KOKYBĖS VADYBOS AKTUALUMAS
Tradiciškai mokslo ir meno kokybės požymiai identifikuojami pagal atitinkamos srities pripažintų specialistų ekspertų vertinimus. Lietuvoje mokslo ir meno darbai vertinami pagal „Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno)  darbų vertinimo metodiką“ (ŠMM įsakymas 2011-04-28, Nr. V-572). Tačiau šioje metodikoje nėra apibrėžta mokslo kokybės koncepcija. Aukštas ekspertų įvertinimas implikuoja mokslo ir meno produkto kokybę. Tačiau šiandieninė mokslo kokybės koncepcija yra žymiai platesnė ir apima daugiau, negu produkto vertinimą. Moksliniams tyrimams, kurie vis labiau orientuojami į komercializavimo, technologijų perdavimo procesus aktualus kokybės pagal vartotoją vertinimas. Inovacijų procesai aktualizuoja kokybės pagal vertę identifikavimą (plačiau:  http://senas.ku.lt/wp-content/uploads/2013/04/R.-Vaicekauskaite-MOKSLO_kokybe_2013-04-03.pdf).

Universitetai visada siekia aukštos mokslo ir meno kokybės. C. M. Christensen ir H. J. Eyring (The Innovative University: Changing the DNA of Higher Education from the Inside Out. 2011) požiūriu, tradicinio universiteto tobulėjimas iki XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio buvo didele dalimi susijęs su geriausio pavyzdžio, tokio, kaip Harvardo universitetas, sekimu. Tačiau tobulas Harvardo pavyzdžio kopijavimas yra sunkus, o netobulas kopijavimas yra dažnas ir veda į nesėkmę. Todėl svarbus yra universalus mechanizmas, kuris padėtų universitetams siekti svarbiausių tikslų – dirbti efektyviai, išlikti konkurencingiems dinamiškoje aplinkoje, išnaudoti inovacijų potencialą. Šiandienos visuomenėje tokiu universiteto mokslinės veiklos optimizavimo veiksniu yra kokybės vadyba.

MOKSLO KOKYBĖS VADYBOS STRUKTŪRA
Kokybės vadyba yra kompleksinis reiškinys ir daugiaplanis procesas, kuriame svarbu suvienodinti  kokybės užtikrinimo ir kokybės kultūros koncepcijas.

Mokslo kokybes vadyba

MOKSLO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
KU mokslo ir meno kokybei užtikrinti numatyti tokie procesai ir jų tikslai:

Proceso pavadinimas

Proceso tikslas ir paskirtis

Mokslinių tyrimų ir meninės veiklos krypčių įgyvendinimo valdymas Vykdyti mokslinę plėtrą, integruotis į tarptautinių mokslinių tyrimų ir meninės veiklos erdvę, skatinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimąsi bei papildyti studijų programas naujausiomis mokslo ir praktikos žiniomis.
Mokslo projektų valdymas Plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, efektyviai įsisavinant išorinius finansavimo šaltinius. Užtikrinti veiksmingą Klaipėdos universiteto mokslo projektų planavimą, organizavimą ir įgyvendinimą, sustiprinti jų koordinavimą.
Mokslo ir meno doktorantūros studijų įgyvendinimo valdymas Užtikrinti mokslo ir meno doktorantūros studijų programų rengimą, vidinį ir išorinį vertinimą, tobulinimą; rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas, ir tyrėjus menininkus, sudaryti jiems sąlygas kūrybinę veiklą jungti su savarankiškais tyrimais, siekti meninės brandos, praturtinti meno sritį vertingomis įžvalgomis ir naujomis žiniomis
Akademinių paslaugų valdymas Strategiškai planuoti ir efektyviai įgyvendinti ūkio subjektų ir kitų organizacijų teikiamus užsakymus ekspertinėms, mokslinių tyrimų paslaugoms ir formuoti jų plėtros galimybes atsižvelgiant į potencialių klientų poreikius ir esamų klientų pasitenkinimo atliktomis paslaugomis analizę, gerinti tyrimų pagal sutartis su ūkio subjektais atitiktį MTEP kriterijams.
Intelektinės nuosavybės apsaugos valdymas Užtikrinti KU intelektinės nuosavybės apsaugą, vykdant intelektinės nuosavybės apsaugos būdų ir priemonių, intelektinės nuosavybės rizikų identifikavimą, jos teikiamo potencialo mokslinių tyrimų plėtrai efektyvus panaudojimas.
Technologijų ir žinių perdavimo valdymas  Užtikrinti technologijų perdavimo ir žinių valdymo organizavimą, kuris apima išradybinės veiklos planavimą ir organizavimą, „gerosios patirties“ identifikavimą, potencialios rizikos optimizavimą, idėjų generavimo skatinimą ir sisteminimą.
Studentų mokslinės/meninės veiklos valdymas. Užtikrinti studentų įsitraukimą į mokslinę/meninę veiklą ir technologijų perdavimo procesus, kurie apima studentų pritraukimo mokslinei ir meninei veiklai vykdyti stebėseną, studentų mokslinės ir meninės veiklos koordinavimą, efektyvaus darbo rezultatų sklaidą ir tobulinimą.

 

MOKSLO KOKYBĖS KULTŪRA
D. Berings ir jo kolegos (2010) pažymi terminijos pokyčių svarbą ir ragina terminus „ kokybės vadyba “ ir „ kokybės užtikrinimas“ (“quality management‟ ir „quality assurance‟) keistį į „ rūpestis kokybe“  („care for quality‟) (Quality culture in higher education: from theory to practice, 2010). Europos universitetų asociacijos ekspertai pažymi, kad tokios sąvokos, kaip „ „ kokybės kontrolė“, „ kokybės procesai“, „kokybės vadyba“ ir panašūs nėra neutralūs. Jie implikuoja technokratinį, valdomo iš viršaus į apačią, formalaus proceso požiūrį, kuris akademinėse organizacijose gali duoti atvirkštinį rezultatą (EUA, 2006, Quality Culture in European Universities: a Bottom-up approach. Brussels: European University Association). Ekspertų atlikta organizacijų unikalios patirties analizė nurodo į kūrybiškumo imperatyvą sėkmingai kokybės vadybos sistemai (Improving Quality, Enhancing Creativity: Change Processes in European Higher Education Institutions. Final Report of the Quality Assurance for the Higher Education Change Agenda (QAHECA) Project, 2009).  Šia prasme kalbama apie kolektyvinį ir kontekstualų kūrybiškumą, kurį lemia asmens santykis su aplinka. P. Koestenbaum ir P. Block pažymi, kad  paviršutiniški pokyčiai darbovietėse, greito rezultato tesiekiantys sprendimai augina abejingumą, neleidžia kūrybiškai reaguoti į pokyčius (Veikianti laisvė ir atsakomybė, 2009). Todėl „kiekvieno universiteto valdymo iššūkiu tampa kriterijų, kurie sustiprintų vidinę kokybės kultūrą, bet ne ją reguliuotų, sukūrimas“. (J. Ruževičius, D. Daugvilienė, D. Serafinas, Kokybės vadybos taikymo aukštosiose mokyklose įžvalgos, Viešoji politika ir administravimas, 2008:24).

Kokybės kultūra apibrėžiama „kaip nuolatinio tobulinimo ir teigiamų pokyčių kultūra, kurioje institucijos stiprybės ir silpnybės yra sąžiningai ir objektyviai atskleidžiamos taip, kad į jas būtų atsižvelgiama kuriant raidos strategiją numatant išorines galimybes ir grėsmes“. (J. Ruževičius, D. Daugvilienė, D. Serafinas, Kokybės vadybos taikymo aukštosiose mokyklose įžvalgos, Viešoji politika ir administravimas, 2008:24). C. M. Christensen ir H. J. Eyring (The Innovative University: Changing the DNA of Higher Education from the Inside Out. 2011) pažymi, kad, tokių sektinų universitetų kaip Harvardas, sėkmės paslaptis ir stiprybė yra ne nuolatinis sekimas tradicija, ne iššskirtinė reputacija ar išskirtiniai talentai, o pokyčių tradicija (angl. tradition of change). Kokybės vadyba įpareigoja ne tik planuoti (ką daryti? kaip padaryti?), vykdyti (daryk, kas suplanuota), vertinti bei reflektuoti (ar viskas pavyko taip, kaip suplanuota), bet ir veikti (ką reikia pagerinti?). Veiklumo realizavimo prasme kokybės vadyba gali padėti universitetui siekti sėkmingų pokyčių.

R. Barnett (1990), nagrinėdamas aukštojo mokslo kultūrą, siūlo išskirti mažiausiai dvi subkultūras: a) akademinės bendrijos, t. y. mokslininkų, dėstytojų, kurių veiklos tiriamasis bruožas – moksliniai tyrimai, atliekami tam tikroje mokslinio pažinimo erdvėje, paprastai charakterizuojamoje disciplinos samprata; b) studentų (cit. pagal Jucevičienė et al., Universiteto edukacinė galia. Atsakas XXI amžiaus iššūkiams, 2000:36). Mokslo ir studijų ryšiui stiprinti per pastaruosius du dešimtmečius aktyviai buvo naudojamos edukologijos, psichologijos metodologinės prieigos. Tačiau šiandieninis laikmetis įpareigoja konstruoti mokslo ir studijų ryšį vadybos, organizacinės veiklos teorijų perspektyvoje. Tokiame kontekste yra aktuali kokybė ir jos dalys (plačiau: R. Vaičekauskaitė, D. Serafinas. Mokslo ir studijų ryšio konceptualizavimo prielaidos. Tiltai: socialiniai mokslai. 2013, Nr. 3 (64), p. 201 – 219; http://senas.ku.lt/leidykla/files/2012/09/Tiltai_2013_3_pataisytas.pdf)

PADĖKA IR ATEITIES DARBAI
Dėkoju visiems KU mokslininkų bendruomenės nariams, kurie aktyviai dalyvavo rengiant mokslo ir meno kokybės vadybos procesų aprašus. Kviečiu aktyviai dalyvauti mokslo ir meno kokybės vadybos sistemos tolimesniame stiprinime su akademiškai kūrybiniu polėkiu ir gebėjimu pasiduoti unikalių patirčių srautui. 2013 m. birželio mėn. Klaipėdos universitete Prof. Jens J. Dahlgaard pristatytoje paskaitoje buvo nusakyti kokybės vadybos principai, kuriantys unikalias patirtis: rūpiniesi daugiau, negu kiti mano tai esant protinga; rizikuoji daugiau, negu kiti mano, kad tai yra reikalinga; svajoji daugiau, negu kiti mano, kad tai yra praktiška; tikiesi daugiau, negu kiti mano, kad tai yra įmanoma.

Projektas „Kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universitete“ (Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02-025)“ yra unikalus tuo, kad jame ne tik sukurtas kokybės vadybos technologinis sprendimas. Šiame projekte pagrindinis jo vykdytojas UAB „Kvalitetas“ kartu su KU projekto administravimo komanda realizavo aukšto lygio universiteto darbuotojų mokymus, kuriuose sukauptas reflektyvaus ir kritinio mąstymo kokybės vadybos klausimais potencialas leidžia universiteto bendruomenei siekti įgyvendinti kokybės vadybos procesus proaktyvaus veiklumo ir autentiškumo mąstymo kategorijomis. Ypač tai svarbu, kai kalbame apie mokslo ir meno veiklas ir jų kokybės vadybą. Speciali padėka skiriama „Kvaliteto“ komandos vadovui doc. dr. Daliui Serafinui, kuris asmeniniu pavyzdžiu demonstravo ne tik gilų profesinį išmanymą, bet ir atsidavimo kokybės vadybos klausimams prasmingumą. Prasmės elementas kuria kultūros erdvę, kurioje tarpsta žmonių siekiai suprasti save, savo aplinką ir puoselėti harmoningas bendrijas.

 

Doc. dr. Rita Vaičekauskaitė
KU Mokslo ir meno skyriaus vedėja,
L. e. p. KU Technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės skyriaus vedėja
2013 m. spalio mėn. 25 d.

Informacija atnaujinta 2014-09-10

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
Tel. (8 46)  39 89 08, faks. (8 46)  39 89 99, el. p. klaipedos.universitetas@ku.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 211951150